Apie tai, kaip retai pildai savo blogą, man primeną spamo kiekis komentaruose ir…sąžinė. Pasirodo ji pas mane visai svarbų vaidmenį vaidiną. Nors iki sezono pirmųjų vestuvių liko visai nedaug, negali mano galva įsijungti į vasaros darbus, nes už lango nesveikai sninga. Gražiai, bet net MANO fantazija nebeišneša svajoti apie poilsio zonas, fotosesijas gėlynuose….kai per pusnis turiu bristi iki spaustuvės. Nieko, pražiemojom žiemą, pražiemosim ir pavasarį. Jau knieti rankas į žemę sukišti, pomidorus balkone auginti ir laukti kol pilnus glėbius galėsiu prisikinti lauko gėlių.
Tiesa, su praėjusiom Velykom. Šiais metais, jos atėjo ir praėjo kaip ir visada, gausiai pripildydamos pilvus gardaus naminio maisto ir vilties jog iki žiemos liko mažiau nei iki vasaros.
Šiais metais margučius nudažiau ypač spalvingai ir vaikiškai. Buvau nusprendusi kuo mažiau darbo įdėti į jų marginimą, tačiau žinoma gavosi atvirkščiai – kol iš lipnios plėvelės iškarpiau rutuliukus, juos užklijavau ir nulipinau – praėjo ne viena valanda. Bet rezultatas, kaip sakoma, teigiamai nudžiugino!